|
|
|
|
|
|
Viešbučiai Latvijoje
Į pradžią - Į pradžią
Viešbučiai Latvijoje
Viešbučiai Latvijoje
 |
Ryga (latv. Rīga) yra Latvijos sostinė, išsidėsčiusi prie Rygos įlankos netoli Dauguvos žiočių. Ji yra svarbiausias ir didžiausias pramonės, verslo, kultūros ir finansų centras Baltijos šalyse. Rygos senamiestis yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, miestas ypač žymus gausia Art Nouveau (Jugendstil) architektūra, kurią galima lyginti su Viena, Sankt Peterburgu ir Barselona, bei gerai išsilaikiusiu senamiesčiu.
 |
 |
Riga is located along the Baltic Sea at the southern coast of the Gulf of Riga, on the Rigava coastal plain. The historical core of Riga is situated on the right bank of the Daugava River, about 10 kilometers from where the Daugava flows into the Gulf of Riga. The natural terrain of this area is a flat and sandy plain, about 1 to 10 meters above the sea level.
|
 |
Sigulda (vok. Siegewald – kovų miškas) – miestelis Vidžemės regione, Latvijoje, 53 km nuo Latvijos sostinės Rygos, vaizdingame Gaujos upės slėnyje, vadinamame Latvijos Šveicarija, Gaujos nacionaliniame parke.
|
 |
Cėsys (seniau – Kėsys; latv. Cēsis, vok. Wenden, est. Võnnu) – miestas Latvijos šiaurinėje dalyje, Vidžemėje, vaizdingose apylinkėse ir įeina į Gaujos nacionalinio parko teritoriją, Gaujos upės kairiajame krante, prie Rygos-Valkos geležinkelio linijos.Rajono centras. Mieste 18.715 (2004 m.) gyventojų, miesto plotas – 19,3 km². Yra istorijos ir dailės muziejus. Architekturos paminklai: pilis su parku – (XIII a. – XVIII a. prdž.), romaninė gotikinė Šventojo Jono bažnyčia – (1281 m.), miesto gynybinių sienų griuvėsiai – (XIV a.), rotušė – (1767 m.), XVIII amžiaus gyvenami ir administraciniai pastatai.
|
 |
Liepoja (latviškai: Liepāja, lenkiškai: Lipawa, vokiškai: Libau, rusiškai: Либава / Libava arba Лиепая / Liyepaya) yra miestas vakarų Latvijoje prie Baltijos jūros. Trečias didžiausias miestas Latvijoje ir svarbus uostas. Pirmą kartą paminėta 1253 metais. Miesto teisės gautos 1625 m. kovo 18 d. 1874 m. nutiesiamas Liepojos-Romnų geležinkelis. Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų metu šalia Liepojos veikė karinis miestelis Karosta (dabar miesto rajonas).
|
 |
Daugpilis (latv. Daugavpils, t.y. Dauguvos pilis; laikinai rusiškai Dvinsk) – miestas pietryčių Latvijoje, antrasis pagal dydį šalies miestas. 115,3 tūkst. gyventojų (2000). Miestas išsidėstęs šalia prie Dauguvos upės (rusiškai vadinama Vakarų Dvina). Svarbus geležinkelio mazgas, yra geležinkelio remonto įmonė. Taip pat išvystyta elektros instrumentų, dviračių, sintetinio pluošto, audinių, baldų, avalynės, maisto pramonė. Yra Rygos politechnikos instituto filialas.
|
 |
Jūrmala – didžiausias Baltijos valstybių kurortinis miestas ir antras didžiausias pagal plotą Latvijos miestas, esantis 25 km nuo Rygos. 55 452 gyventojai (2004 m.). Jūrmalos miestas susideda iš smulkių kurortų juostos. Iš vakarų į rytus išsidėstę kurortai: Ķemeri, Jaunķemeri, Sloka, Kauguri, Vaivari, Asari, Melluži, Pumpuri, Jaundubulti, Dubulti, Majori, Dzintari, Bulduri ir Lielupe.
|
 |
Bauskė – miestas Latvijoje, Žiemgaloje, Bauskės rajono centras, 70 km nuo Rygos ir 20 km nuo Lietuvos sienos. Miesto teisės buvo suteiktos 1609 metais. Bauskėje Mūša ir Nemunėlis susilieja į Lielupę. Jų santakoje, į vakarus nuo miesto yra Bauskės pilis.
|
 |
Ventspilis (arba Ventpilis; latv. Ventspils) – didmiestis Latvijos šiaurės vakarinėje dalyje prie Baltijos jūros. Pavadinimas kilo nuo per miestą tekančio Ventos upės pavadinimo. 44,1 tūkst. gyventojų (2004).
Ventspilis pirmą kartą kronikose paminėtas 1290 metais, ten įkūrus Livonijos ordino pilį. Šiuo metu Ventspilyje veikia svarbus neužšąlantis jūrų uostas ir vienas iš trijų Latvijos oro uostų.
|
 |
Valmiera (latviškai – Valmiera, vokiškai – Wolmar) – Šiaurės Latvijos miestas, Valmieros apskrities ir faktiškas Vidžemės kultūrinis ir administracinis centras. Didžiausias Vidžemės miestas. 27515 gyventojų. Valmiera įsikūrusi prie Rygos – Tartu plento ir geležinkelio. Šalia Gaujos nacionalinis parkas.Per miestą teka upė Gauja. Miestas maždaug 100 km nuo Rygos, apie 46 km nuo Estijos sienos ir 62 km nuo Rygos įlankos. Žmonės apylinkėse gyveno jau 7000 metų prieš Kristų. Tai viena seniausių apgyvendintų vietovių Latvijoje. Apylinkėse nuo seno gyveno Lyviai , vėliau iš pietryčių į apylinkes atsikėlė baltų gentis Latgaliai, kurie lyvius išstūmė į vakarus nuo Valmieros, o likusius asimiliavo. Tai vienas pirmųjų Latvijos miestų, kronikose paminėtas 1323 metais,nors iš tikrųjų įkurtas mažiausiai 40 metų anksčiau, kai Livonijos ordino magistras Wilken von Endorp pastatė Valmieros pilį Wolmar'ą ir katalikų bažnyčią prie Gaujos upės pakrantės.XIV – XVI amžiuje Valmiera buvo Hanzos sąjungos nare. Narystė Hanzos sąjungoje miestui suteikė gyvybingumo. Per Šiaurės karą, 1792 metais, miestas suniokotas ir sudegintas.
|
 |
Kuldyga (seniau – Kuldinga; latviškai: Kuldīga, vokiškai: Goldingen) – miestas Latvijos vakaruose, Kurše, abipus Ventos. Kuldygos rajono administracinis centras. 12 981 gyventojų. Yra kraštotyros ir dailės muziejus, įkurtas 1935 m. Ventos kairiajame krante išsidėstęs netaisyklingo plano senamiestis, susiformavęs XIV-XV a. Architektūros paminklai: Livonijos ordino pilis, kuri buvo pastatyta 1244 m., sugriauta XVIII-XIX a., atstatyta 1835 m. Yra barokinės Šventosios Kotrynos (pradėtas statyti 1567 m., perstatyta XVII-XIX a.), Šventosios Trejybės (1640 m., perstatyta XVIII a., medinis interjeras) bažnyčios, vandens malūnas (XV a., perstatytas XIX a.), XVI-XIX a. gyvenami namai. X-XIII a. buvo kuršių pilis ir gyvenvietė. Istoriniuose šaltiniuose minimi 1242 m. kryžiuočių planai čia pasistatyti pilį. Valdant 1242–1245 m. Livonijos magistrui Dytrichui fon Griuningenui (Dietrich von Grüningen), 1244 m. Kuldygoje pastatyta Livonijos ordino pilis. Iš pradžių pilį vadino Jesusburg, o vėliau buvo vadinama Goldingen. 1378 m. gavo miesto teises. Nuo 1368 m. Kuldyga tapo Hanzos lygos miestu (1991 m., atkūrus Latvijos nepriklausomybę, miestas vėl dalyvauja buvusios Hanzos miestų šventėse). Po Livonijos ordino žlugimo, 1561 m., Kuldyga tapo hercogo Jakobo rezidencija, o 1587–1671 m. miestas buvo Kuršo hercogystės sostinė. Kuldygoje gimė hercogas Jakobas Ketleris (Jakob Ketler). Jo valdymo laikais miestas labai sustiprėjo ekonomiškai, buvo laivų statykla, salietros fabrikas, plytų degimo krosnis. Turėjo prekybinių ryšių su daugeliu šalių.
|
Grįžti atgal
|
|
|
|
|
|
|
Krepšelis
Prisijungimas
Kaip užsisakyti?
Mūsų kontaktai
Apie mus
